Skuodas, įsikūręs tarp dviejų upių – Bartuvos ir Luobos. Tiltas per Bartuvos upę jungė senamiestį ir naujamiestį. Žydai įsikūrė senamiestyje XVII amžiuje. Senamiestyje buvo ilga gatvė, pavadinta Žydų gatve, kaip priešprieša lietuviams, lenkams ir rusams, gyvenusiems naujamiestyje. Dvi gatvelės išsišakojo iš Žydų gatvės, iš kurių viena vedė į senąją sinagogą ir betmidrašą per kabantį medinį tiltą, kita gatvelė buvo Pirties skersgatvis („BadGessle“). Šis skersgatvis vedė iki Bartuvos upės, kurioje Skuodo žydai prausėsi. Skuodas buvo žydų miestelis su turtingas socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, taip pat savo viešomis ir nacionalinėmis įstaigomis.

     Dažniausiai žydai, turintys savo parduotuves, vaistines, smulkias įmones tame pačiame name ir gyveno. Įdomi detalė – senamiestyje gyvenamieji namai buvo statomi toliau nuo gatvės. Palei namus ėjo šaligatvis, o juosta tarp gatvės ir šaligatvio buvo apsodinama medžiais, dažniausiai obelimis. Ir dabar kiekvienas lankydamasis Skuodo senamiestyje, Laisvės g. pradžioje gali pats tuo įsitikinti, rudenį paragauti obuolių nuo medžių, kuriuos gal žydai sodino.

    Tarpukariu Skuode veikė 204 prekybos įmonės, įskaitant ir nešiojamąją prekybą. Dauguma krautuvėlių buvo Laisvės gatvėje, vedančioje iš miesto centro į geležinkelio stotį. Tarpukario laikotarpiu Skuodas buvo net didesnis mietas negu Kretinga. Skuode veikė valsčiaus savivaldybė, paštas, apylinkės teismas, notariatas, policijos nuovada, pasienio policijos rajonas, muitinė (geležinkelio stotyje), 2 bankai, senelių prieglauda, viešbutis, kino teatras, plytinė. Mieste buvo 21 pramonės įmonė. Net 6 įmonės siuvo avalynę, per metus jos pasiūdavo 5000 - 6000 porų batų, kurie buvo parduodami visoje Lietuvoje. Didžiausia įmonė Skuode buvo avalynės fabrikas „Kontinent“ Vilniaus g. dabartinėje savivaldybės vietoje.

     Skuodas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro registrinių vietovių sąrašą unikalus kodas 17108, kuriam taikomi visi paveldosaugos reikalavimai.

PAŽINIMO  KELIAS  LIETUVOS PAJŪRIO REGIONE

Ar turite magiškų galių turintį daiktą, kuris lydi Jus visur, atneša laimę ir saugo, savo kelionių talismaną? Jei dar ne, tai šis smagus žaidimas - kaip tik Jums! Šešios Klaipėdos regiono savivaldybės (Klaipėdos m., Klaipėdos r., Kretingos r., Palangos, Skuodo r., Šilutės r.) siūlo atsiminimus apie kiekvieną aplankytą vietą verti į vieną bendrą vėrinį bei patiems susikurti savo talismaną - Pažinimo kelio apyrankę.

Atvažiuokite į Lietuvos pajūrį, aplankykite po 3 nurodytas vietas kiekvienoje savivaldybėje, nusifotografuokite prie jų, o apsilankę turizmo informacijos centruose, gaukite karoliukus pažinimo apyrankei. Darosi įdomu? Bet tai dar ne viskas! Kiekviena savivaldybė dovanos po karoliuką su savo raide, kuri turi tam tikrą reikšmę: Kviečianti Klaipėda, Elegantiška Palanga, Laukianti Šilutė, Išskirtinis Klaipėdos rajonas, Atviras Skuodas, Slėpininga Kretinga. Tai koks stebuklingas žodis taps Jūsų kelionių talismanu?

Taip ne tik susipažinsite su išskirtinėmis regiono vietomis, patirsite pažinimo džiaugsmą, bet ir būsite apdovanoti!

Jūsų šios vasaros planas - pasiimti gerą nuotaiką ir lėkti link saulėto pajūrio bei patirti naujų atradimų džiaugsmą aplankant kerinčio grožio Klaipėdos regiono turistinius objektus:

KLAIPĖDA

Molas - uosto vartai (Vėtros g. 9, Klaipėda)

Klaipėdos uosto vartus sudaro pietinis ir šiaurinis molai. Jie saugo uostą nuo bangavimo, ledonešio, užnešimo sąnašomis. Molai pastatyti ant polių, o virš vandens iškilusi dalis išmūryta iš akmenų, molai dar sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais. Šiaurinis molas yra miestiečių ypač mėgiama pasivaikščiojimų vieta - čia smagu stebėti saulėlydžius, sutikti atvykstančius ir pamojuoti išvykstantiems laivams. O kokie kerintys vaizdai čia būna siaučiant audrai, kai per molą ritasi putotos bangos - tikrai verta pamatyti!

Laikrodžių muziejus (Liepų g. 12)

Ar teko susimąstyti kaip žmogus anksčiau suprato laiką? Kaip skaičiavo metus, mėnesius, dienas, valandas, minutes? Ar žinote kada išrastas saulės, vandens, ugnies ar smėlio laikrodis? Laikrodžių muziejaus ekspozicijoje yra per 1700 originalių retų laikrodžių ir rekonstrukcijų, ekspoziciją papildo baldai, interjero detalės, graviūros. Muziejaus kiemelyje įrengtas Saulės laikrodžių parkas - čia rasite net 4 skirtingus saulės laikrodžius!

Skulptūrų parkas (K. Donelaičio g. 6B)

Tai moderniosios lietuvių skulptūros galerija po atviru dangumi.Čia daugiau kaip dešimtmetį buvo statomi vasaros simpoziumų metu skulptorių sukurti darbai. “Vakarienė keturiems” “Pasivaikščiojimas” ,“Ramybė” ar “Vasaros lietus” - tai tik keletas iš šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojamų 116 meninių darbų, kuriuos sukūrė 61 skulptorius.

PALANGA

Birutės parkas (Vytauto g. 15, Palanga)

Poilsis Palangoje neįsivaizduojamas be elegantiško pasivaikščiojimo viename iš gražiausių parkų Šiaurės Europoje – Birutės parke. Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė.

Tiškevičių alėja (Nuo Kęstučio g. iki Kurhauzo)

Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Rekonstruotoji alėja - palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams. Alėją puošia dvi bronzinės skulptūros -  „Grafienė Antanina Sofija Loncka - Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“, jas jungia dekoratyvi juosta grindinyje, kurioje pasikartojančiu ritmu išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“.

Skulptūra „Žvejo dukros“ (kopose ties Šventosios uosto vartais, Šventoji)

Kopose, ties Šventosios uosto vartais, pastatyta įspūdinga 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“ – tai trys į jūra žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo.

ŠILUTĖ

Šilutės Hugo Šojaus dvaro parkas (Lietuvininkų g. 4, Šilutė)

Hugo Šojaus dvaras - tai nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, Klaipėdos kraštui būdingu dekoru. Šalia dvaro įkurtas angliško tipo parkas su trimis tvenkiniais ir pasivaikščiojimo takais. Parke, kuris driekiasi palei Šyšos upę iki senojo geležinkelio tilto, būta apie 150 rūšių augmenijos. Šiuo metu parke yra 40 rūšių medžių ir krūmų.

Ventės ragas

Ventės rago pusiasalis yra prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Jis labiausiai žinomas dėl čia įkurtos migruojančių paukščių žiedavimo stoties bei švyturio, kuris yra vienas seniausių Lietuvoje išlikusių švyturių! Nuo švyturio apžvalgos aikštelės matosi plati Kuršių marių panorama, Kuršių Nerija, Rusnės sala.

Švėkšnos dvaro parkas (Parko g. Švėkšna)

Nuostabus parkas Švėkšnos miestelio centre su nuo 1880 m. iki šių dienų išlikusia vila, centriniais vartais su tvoros segmentais, sodo vartais, senovės romėnų medžioklės deivės Dianos statula tvenkinio saloje. Taip pat išvysite naujai atkurtą saulės laikrodį, vazą ant pjedestalo, apvalią apžvalgos aikštelę su baliustrada, Šv. Marijos skulptūrą, „Laisvės angelą” ir dar daug dėmesio vertų objektų.

KLAIPĖDOS RAJONAS

Kalniškės piliakalnis (šalia Gargždų, prie plento Gargždai-Vėžaičiai)

Vaizdingame Minijos upės slėnio kairiajame krante stūksantis Kalniškės piliakalnis mini Gargždų istorijos pradžią, o nuo jo atsiverianti panorama žavi miestiečius ir čia atvykusius. Atvykite ir Jūs, išvyskite XIII a. menantį piliakalnį.

Drevernos mažųjų laivų uostas ir apžvalgos bokštas (Pamario g. 12, Dreverna)

Drevernos moderniame mažųjų laivų uoste rasite kempingą, restoraną, pramoginių laivų, vandens dviračių, valčių ar irklenčių nuoma, SPA, šildomą lauko baseiną, vaikų žaidimų aikšteles. Daugelio pamėgtas 15 m aukščio apžvalgos bokštas- puiki asmenukių vieta - iš čia atsiveria Naglių gamtinio rezervato, Kuršių marių ar daugybės jėgos aitvarų vaizdai.

Olando kepurė (Pajūrio regioninis parkas)

Karklė vilioja akmenuotu ir balto smėlio paplūdimiu, grynu pušų ir jūros kvapo prisodrintu oru ir bangų ošimu, sveikatos bei dviračių takais, nuvingiuojančiais per nuostabias pajūrio pievas ir pušynus, o įstabaus grožio gamtos paminklas – Olando kepurės skardis užburia kiekvieną. Tai 24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa, kuri, nuolat ardoma bangų mūšos, į pajūrį leidžiasi 16-18 m aukščio nuožulnumu.

SKUODAS

Skuodo krašto muziejus (Šaulių g. 3, Skuodas)

Muziejuje saugoma net 18916 eksponatų, kurie įtraukti  archeologijos, istorijos, etnografijos, architektūros, numizmatikos, tautodailės, gamtos rinkinius. Veikia 4 nuolatinės ekspozicijos. Muziejuje veikia informacinis terminalas „Apuolė–kuršių žemių centras“ - interaktyviu būdu galima susipažinti su seniausia Lietuvos gyvenviete - Apuolės piliakalniu, su kuršių gyvenimu, vikingų ginkluote, apranga, laivais, kovos būdais. Viktorinų ir žaidimų pagalba pasitikrinti savo žinias apie mūsų protėvius kuršius ir jų gyvenimą.

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus ir parkas (Salantų g.2, Mosėdis)

Tai unikalus muziejus, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Muziejuje – nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos. Atvykus į muziejų galima pasigrožėti etaloniniu Bartuvos upės kraštovaizdžiu, čia eksponuojami pagonybės laikus menantys aukurai, pilkapis ir vienintelis šiame regione iki šiol išlikęs Mosėdžio vandens malūnas!

Šilalės kūlis (netoli Mosėdžio miestelio, prie plento Skuodas - Plungė)

Tai penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o apimtis – 18,33 m. Riedulys guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės, o per jas link Šilalės kaimo vedė kūlgrinda (akmenų grindinys)

KRETINGA

Jauryklos upės parkas (P. Vileišio g., Kretinga)

Pietinėje Kretingos miesto dalyje įrengtas naujas, unikalaus landšafto, 10 hektarų ploto Jauryklos upės parkas, kviečiantis apsilankyti tiek ramaus poilsio gamtoje išsiilgusius, tiek ir aktyvesnio laisvalaikio mėgėjus. Jauryklos upės parke įrengta daugiau nei 3 km sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ir lieptais. 5 landšafto apžvalgos aikšteles, iš kurių atsivers įdomių gamtos objektų vaizdai, keletas vaikų žaidimų aikštelių su smėlio lauku, laipiojimo įrenginiais, sūpynėmis.

Kretingos dvaro parkas, Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu (Vilniaus g. 20, Kretinga)

Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Pietinėje parko dalyje 2002 m. buvo pastatytas astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Šią kompoziciją, primenančią senąsias baltų kultūros tradicijas, sudaro tautodailininkų išdrožtos ąžuolinės skulptūros ir iškalti akmenys, žymintys istorinius įvykius bei kalendorines šventes. Ant kalvelės pastatytos 6 m aukščio medžio skulptūros šešėlis rodo valandas, pažymėtas ant centrinių akmenų, o pro jos viršuje iškirstą angą patekęs saulės spindulys skirtingais metų laikais krinta ant vis kito akmens, žyminčio kurią nors šventę.

    Karus menantis Kartenos piliakalnis (Kartena, Kretingos r.)

Važiuojant išilgai Kartenos miestelio, kitame Minijos upės krante atsiveria Kartenos piliakalnis. Įkopus į jį kaip ant delno atsiveria Kartenos miestelio panorama. Viena iš legendų mena, kad ant kalno kadaise stovėjo Žemaičių karaliaus pilis, į kurią vis taikydavosi priešų kariuomenės. Kartą ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Pilies valdovas sušukęs savo kariams: „Veizėkiet, karė tenā!“ („Žiūrėkite, karas ten!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.

Apyrankių ir karoliukų įsigijimo vietos

Su malonumu Jums pristatysiu Skuodo krašto įžymias vietas ir ne tik. Esu energingas, bendraujantis ir mylintis savo kraštą žmogus.
Pažadu gyvą bendravimą, įdomų pokalbį istorijos, kultūros, architektūros, geologijos, kosmologijos, astrologijos, gyvenimo ............. temomis.
Kalbu žemaičių, lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis. Esu kvalifikuotas gidas ir kaip individualus gidas Jūsų paslaugoms.
Dirbu pagal verslo liudijimą. Duodu išankstinio apmokėjimo sąskaitas.
Priimu išankstinius užsakymus el. paštu, telefonu.

Bendras vedamų ekskursijų maršrutų skaičius ir jų pavadinimai:
1. ,,ATSPINDYS VANDENY, ATMINTIS AKMENY“. Tai žygis po Skuodo rajono akmenų paveldą. 
2. ,,AKMENŲ KARALIAUS TAKAIS“. Ekskursija gydytojo V. Into takais. 
3. ,,DEIMANTAS LIETUVOS KARŪNOJE“. Ekskursija po Respublikinį V. Into akmenų muziejų ir parką. 
4. ,,SKUODO RAJONO PILIAKALNIAI“. Ekskursija po Skuodo rajono piliakalnius. 
5. ,,SKUODO DEKANATO BAŽNYČIOS“. Ekskursija po Skuodo rajono bažnyčias. 
6. ,,SKUODO RAJONO MUZIEJAI“. Ekskursija po Respublikinį V. Into akmenų muziejų ir parką, Ylakių bažnyčios muziejų, Skuodo krašto muziejų, Kalvystės muziejų, Žemdirbystės muziejų. 
Ekskursijos parengtos su demonstracine video medžiaga. Tai įdomu ir moksleiviams ir suaugusiems. 
Gido darbo patirtis 12 metų.

 
+370 687 47462
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kvalifikuota gido patirtis nuo 1989 metų. Kalbu žemaičių ir rusų kalbomis.

Laukiu atvykstant į Skuodo kraštą. Galiu pasidalinti žiniomis apie savo kraštą, esu čia gimęs, augęs ir visą gyvenimą praleidęs Skuode.
Dirbu pagal verslo liudijimą darbo dienomis po darbo ir poilsio dienomis. Darbo dienomis išrašau sąskaitas Skuodo rajono savivaldybės R.Granausko viešosios bibliotekos vardu. Priimu užsakymus el. paštu, telefonu.
Pristatysiu Skuodo miestą, rajoną, rašytojus, istoriją, architektūrą ir ypač gražius rajono gamtos objektus /antgamtinius/.

Šiuo metu paruošti ekskursijų maršrutai:
Lietuva prasideda nuo Skuodo – ekskursija po Skuodo miestą. Trukmė nuo 1 iki 3 valandų, su vaizdo medžiaga ir prizais.
Skuodo kraštas – ekskursija po Skuodo rajoną. Trukmė nuo 3 iki 9 valandų, maršrutą galima keisti pagal organizatorių poreikius.
Rašytojo R. Granausko takais /gyvenimo, mokslo, darbo vietomis Skuodo rajone/.

Mob. +370 686 21638
El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Skuodo rajono savivaldybės administracija informuoja apie Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės toliau – Priemonė) „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse" atrinktas paraiškas, kuriose planuojamos veiklos labiausiai atitinka bendruomenės narių (gyventojų) socialinius poreikius ir interesus.

Paraiškas vertino ir atrinko kiekvienos seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueigos. Organizacijoms, kurių paraiškos buvo atrinktos, projektų įgyvendinimui skirtas finansavimas Priemonės apraše nustatyta tvarka.

  http://www.skuodas.lt/pranesimai/del-nevyriausybiniu-organizaciju-ir-bendruomenines-veiklos-stiprinimo-2017-2019-metu-veiksmu-plano-igyvendinimo/

2019 m. spalio 28 d. minėsime 226-ąsias iškilaus mūsų krašto žmogaus - Lietuvos istoriko ir rašytojo - Simono Daukanto gimimo metines. Tradiciškai, kas du metus,  sukakčiai paminėti bus teikiama Skuodo rajono savivaldybės Simono Daukanto premija.

Simono Daukanto premija skiriama už krašto kultūros, literatūros, švietimo, mokslo, tautinio identiteto ir  tautos, regiono unikalumo bei jo vertybių išlaikymą šalyje bei už jos ribų.
Kviečiame teikti kanditatus premijai gauti. Pareiškėjai teikia šiuos dokumentus: pretendentą siūlančio pareiškėjo rekomendaciją, pretendento gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą, pretendento darbų sąrašą, papildomai galima pateikti leidinius ar kitą medžiagą, atsleidžiančią pretendento darbų reikšmę bei išskirtinumą.

Reikalingus dokumentus premijai pateikti Skuodo rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui iki spalio 1 d. Telefonas pasiteirauti: 8 686 58 675.

Liepos 27-28 d. vasaros šventė Lenkimuose!

 ANTGAMTINIAI PEIZAŽAI

Žygio metu mobiliojo telefono išjungti nebūtina. Nors rekomenduojama. Nes geriausias pokalbis vis tiek įvyks – su savimi. Kur dar vidinį balsą išgirsite aiškiau, jei ne Žemaitijos gamtoje, saugančioje nuo miestų triukšmo, atveriančioje kitą – turtingą baltų mitologinės fantazijos pasaulį.

Antgamtiniai peizažai” – tai laukinės gamtos apsuptas maršrutas po Skuodo, Kretingos rajonų apylinkes. Keliaudami pamatysite industrijos nepaliestą kraštą – akmenuotą kraštovaizdį, atrasite sąryšį su gamta, susipažinsite su vietinių bendruomenių istorijomis ir tradicijomis bei unikalia baltų mitologija, dalyvausite edukacinėse programose, nakvosite jaukiose kaimo gyventojų sodybose.

Maršruto žemėlapis „Google Maps“: http://bit.ly/antgamtiniaipeizazai

LANKYTINI MARŠRUTO OBJEKTAI

Žemdirbio muziejus – čia rąstinėse klėtyse eksponuojami senoviniai įrenginiai, prietaisai, įrankiai, baldai, namų apyvokos reikmenys. Atskirai demonstruojami motociklai, o šalia veikiančioje kalvėje galima išbandyti kalvio amatą. Daugiau informacijos: http://bit.ly/zemdirbiomuziejus

Truikinų šaltinis – tarp dviejų skardžių 5 – 6 metrų skersmens duburyje yra dvi versmės: viena gelsvai rusva, kita šviesiai pilkšva. Pilkosios versmės „akis" apie pusantro metro pločio, kita beveik dvigubai platesnė. Daugiau informacijos: http://bit.ly/truikinusaltinis

Apuolės piliakalnis – Luobos upės ir Brukio upelio santakoje esantis 10 m aukščio piliakalnis paskelbtas archeologijos paminklu, istoriniu – landšaftiniu draustiniu ir įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Daugiau informacijos: http://bit.ly/apuolespiliakalnis

Mosėdžio miestelis – vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas „Akmenų sostine“. Akmenų gatvėje stovi namas, kuriame 1895–1898 m. gyveno rašytojas, kunigas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas Juozas Tumas – Vaižgantas. Tik atvykę į Mosėdį ir vaikštinėdami po jį, pajusite paprasto akmens žavesį, akmens ir augalų harmoniją, pasisemsite žemaitiškos stiprybės, kantrybės ir ryžto. Daugiau informacijos: http://bit.ly/mosedis

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus – čia eksponuojama uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos. Muziejaus parko teritorija – rekreacinė zona. Slėnyje – akmenų lauko ekspozicija su retų medžių ir augalų kolekcija bei nedidelėmis poilsio aikštelėmis. Daugiau informacijos: http://bit.ly/akmenumuziejus

Šilalės kūlis – tai 5 pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šioje teritorijoje yra net trys dėmesio verti akmenys: Šilalės kūlis, dubenėtasis akmuo ir aukuro akmuo – pagoniškos šventyklos palikimas, gamtos ir archeologijos paminklai. Daugiau informacijos: http://bit.ly/silaleskulis

Senųjų amatų centras – čia susipažinsite su juodąja keramika – seniausiu molio degimo būdu. Lietuva viena iš nedaugelio šalių išlaikiusi šio amato tradiciją iki mūsų dienų. Rankomis lipdyti ir žiesti puodai, puodynės, vazos, ąsočiai ir kt. yra dekoruoti laikantis senosios tradicijos – saikingai, lietuviškais, baltiškais ornamentais. Daugiau informacijos: http://bit.ly/seniejiamatai

Šauklių riedulynas – „Šauklių tundra“ vadinamas kadagynas, kraštovaizdžio draustinis, kuriame saugomas unikalus vietovės landšaftas: prieš 12–13 tūkstančių metų, slenkant ledynams, iš Švedijos, Vakarų Suomijos, Baltijos jūros dugno uolienų klodų atnešti rieduliai. Čia auga 125 rūšių augalai, tarp jų – 6 m. aukščio kadagiai. Galėsite pasivaikščioti pažintiniu gamtos taku. Daugiau informacijos: http://bit.ly/saukliuriedulynas

Kulalių skaldyklos riedulynas – čia yra buvusi akmenų sprogdykla, kurioje pamatysite nesusprogdintus riedulius. Teritorijoje aptinkamos ypač vertingos visos Europos mastu augalų buveinės, todėl riedulynas yra įtrauktas į ekologinį „Natura 2000“ teritorijų tinklą, kaip buveinių apsaugai svarbi teritorija. Daugiau informacijos: http://bit.ly/kulaliuriedulynas

Orvidų sodyba – tai vieta skirta visiems ieškantiems ramybės kampelio, oazės, kurioje galėtų pažinti bei atrasti save. Sodybos muziejuje pamatysite menininkų darbus iš akmens ir medžio, didelę senovinių daiktų kolekciją, tarp jų netgi tanką. Kiekvienas muziejaus akmuo yra kažkuo ypatingas, žadinantis apmąstymus apie gyvenimą ir amžinybę.Daugiau informacijos: http://bit.ly/orvidusodyba

Imbarės piliakalnis – įrengtas Salanto ir Pilsupio santakoje. Tai vienas ankstyviausių ir gražiausių Vakarų Lietuvos piliakalnių. Daugiau informacijos: http://bit.ly/imbarespiliakalnis

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus – tai Žemaičių vyskupo, vieno žymiausių 19 a. lietuvių intelektualų, rašytojo, istoriko, politiko, aktyvaus visuomenininko, blaivystės ir knygnešystės organizatoriaus memorialinis muziejus.Daugiau informacijos: http://bit.ly/mvalanciausmuziejus

Kartenos piliakalnis – nuo legendomis apipinto piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Daugiau informacijos: http://bit.ly/kartenospiliakalnis

Baltų mitologijos parkas – čia susipažinsite su Baltų (Aisčių) grupės tautų mitologija, pamatysite mitologinių dievybių skulptūras, pajusite senovinę pasaulėžiūrą ir pasivaikščiosite miško teritorijoje esančiais piramidės formos pažintiniais takais. Daugiau informacijos: http://bit.ly/baltuparkas

 j

Maršrutas sukurtas asociacijos „Klaipėdos regionas“ iniciatyva, vykdant tarptautinį projektą „Baltijos jūros turizmo centras“ (Baltic Sea Tourism Center), daugiau informacijos: https://balticsea.travel ,tel. +370 687 52051

 

Mosėdžio miestelis, šalia tyvuliuoja Mosėdžio tvenkinys, teka Bartuvos upė, įkurtas Salantų regioninis parkas. Vietovę garsina unikalių akmenų kolekcijos, kurias galima išvysti Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje. Sakoma, kad Mosėdis ir akmenys jau tapę neatsiejama vienas kito dalimi. Per miestelį vingiuoja 3,5 km pažintinis pėsčiųjų takas. Juo keliaudami nepaklysite — teisingu keliu lydi rodyklės. Takas, prasidedantis prie akmenų muziejaus, supažindina su miestelio įžymybėmis ir baigiasi prie Mosėdžio piliakalnio.

3. Skuodo miestas (nuo Mosėdžio miestelio 10 km)

Skuodo miestas — buvusi grafystė. Bartuvos upės krante įsikūrusiam Skuodui 1572 m. buvo suteiktos Kulmo miesto teisės, o Magdeburgo teisės — 1645 m. Čia šurmuliuodavo turgūs, mugės, buvo nutiesta geležinkelio linija, veikė malūnas, kino teatras, žymus batų fabrikas. Senoji miesto dalis, už upės prie dvaro, apimanti turgaus aikštę, — urbanistikos paminklas. Prie Bartuvos upės, Šiaulių g. 3, stovi buvę Skuodo dvaro rūmai, kuriuose 1918 m. buvo įkurta pirmoji Skuodo gimnazija, vėliau — muzikos mokykla. Nuo 1992 m. dvaro pastatuose veikia Skuodo krašto muziejus ir laikraščio redakcija. Nuo dvaro driekiasi parkas, Kęstučio Subačiaus paverstas miesto parku. Čia įrengtas ir „Sveikatingumo takas", kurį puošia tilteliai, želdiniai, skulptūros. Šalia parko randasi Skuodo tvenkinys, rytiniame krante stūkso keletas miškelių. Puiki vieta sustoti, atsikvėpti,  pasigrožėti vaizdu, ramuma. Perėjus i kitą Bartuvos pusę Gedimino g. ir iš Vytauto g. pasukus į dešinę pasieksite Skuodo rajono savivaldybės pastatą (Vytauto g. 13). Šalia stovi Skuodo miesto įkūrėjo Jono Chodkevičiaus paminklas.

4. Apuolės piliakalnis (nuo Skuodo miesto 12 km)

Nuo Skuodo pasukę rytų kryptimi, judėsite Apuolės link. Šiame kaime yra žymusis Apuolės piliakalnis, garsėjantis kuršių ir vikingų kova prie piliakalnio, pilimi, stovėjusia ant piliakalnio, anksčiausiai paminėta Lietuvos vietove rašytiniuose šaltiniuose. Užlipkite į šį piliakalnį ir pajuskite praėjusių laikotarpių dvasią. Ant Apuolės piliakalnio kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta „Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis" - inscenizuotos Kuršių - vikingų kautynės ir viduramžių amatų pristatymai.
5. Navidansko parkas (nuo Apuolės piliakalnio 17 km)

Čia Izidorius Navidanskas įkūrė parką. Tai vienas pirmųjų botanikos sodų Lietuvoje. Jaukus žemaičių botanikos parkas vilioja poilsiautojus augalų įvairove, medžių alėjomis, septyniais tvenkiniais, poilsiavietėmis. Vasaros metu galimybė atsigaivinti tvenkiniuose, pažvejoti. Tikras atsikvėpimas gamtos oazėje.

6. Ylakių miestelis (nuo I. Navidansko parko 4 km)

Ylakiuose išlikęs senasis gatvelių tinklas, aikštė, pastatai. Miestelio centre puikuojasi kultūros paveldo objektu paskelbta Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, kapinėse — neogotikinė raudonų plytų koplyčia. Kita Šventovė — Ylakių evangelinė baptistų bažnyčia.

7. Barstyčių akmuo (nuo Ylakių miestelio 13.5 km)

Didžiausias Lietuvoje akmuo. Prieš 13—14 tūkst. metų ledynų atvilktas riedulys dydžiu lenkia ir Anykščių Puntuką (šis — antroje vietoje). Akmuo guli ties Puokės gyvenviete, apie 3 km. nutolęs nuo Barstyčių miestelio, todėl vadinamas ir Puokés, ir Barstyčių vardu. Plačiame lauke esantį akmenį iš vienos pusės supa medžių masyvas, šalia įrengta poilsiavietė su suoliukais, takeliais ir pavėsine. Šalia Barstyčių akmens pasidžiaukite patirtais kelionės įspūdžiais.