Šniukščių ąžuolo augimo vieta yra Šniukščių kaime, Mosėdžio seniūnijoje, Skuodo rajone. Ąžuolas - Skuodo rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas.

    Jo apimtis 1,3 m aukštyje yra  3,50 m. Šio ąžuolo augimo vieta mena Šniukščių kaimo istoriją. 

   Aktyvus kolūkio pirmininkas Jokubauskas ir ryžtingi kolūkiečiai, turėdami mažai pinigų, statė fermą iš molio, spalių ir betono stulpų. Fermą nutarė statyti šalia stambaus Pabrėžų ūkio. Statybai vadovavo tuo metu garsus, darbštus meistras Dvarionas. Žmones   rikiavo brigadininkas Jomantas.

  Ąžuolo augimo vietą galima surasti pagal koordinates: 56.118569, 21.620361.

  Ąžuolas buvo pasodintas prie Galdiko (pravardė atsikėlusio iš Ledžių k.)  sodybinio sklypelio ribos.

  Šniukščių kaime gyveno:

         Paluobės daugiakamienės liepos augimo vieta yra Paluobės kaime, Ylakių seniūnijoje, Skuodo rajone. Liepa - Skuodo rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas.

   Unikali liepa iš 18 kamienų. Kolūkio laikais norėta daugiakamienę liepą nupjauti, tačiau gretimos sodybos gamtos mylėtojo  Juozapo Petriko atkaklumo dėka liepa išsaugota. Ši liepa dar vadinama ir žinoma, kaip Petriko daugiakamienė liepa.    

   Liepos augimo vietą galima surasti pagal koordinates: 56.251220, 21.839096.

 Ąžuolas auga Nevočių kaime, Mosėdžio seniūnijoje, Skuodo rajone. Jo apimtis 1,3 m aukštyje yra  3,44 m. Šio ąžuolo augimo vieta žymi buvusią trijų sodybų teritoriją, kitaip vadinamą 3 kaimynų: Dargių, Jonkų, Rimkų draugišką gyvenamą aplinką, kurie galėjo vieni kitiems paspausti ranką per namo langą.

Iki 1999 m. šioje vietoje buvo išlikusi tik viena Rimkų palikuonio Leilionų sodyba, kuri 1999 m. gegužės mėn. buvo nugriauta ir likę tik keli pamatiniai akmenys. Ąžuolas - Skuodo rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Ąžuolo augimo vietą galite rasti pagal koordinates: 56.186115, 21.586148.

  Ąžuolo apimtis 1,3 m aukštyje yra  4,24 m. Ąžuolas auga Jedžiotų kaime, Aleksandrijos seniūnijoje, Skuodo rajone. Šio ąžuolo augimo vieta žymi buvusią K. Zenono sodybą prie tvenkinio. K.Zenonas pasakojo, kad aplink sodybą anksčiau ošė dideli miškai, kuriuose augo daug ąžuolų. Jo pavadinimas kilęs iš žodžio „medė“, reiškiančio mišką. Mediškių ąžuolas 2019 m. paskelbtas Skuodo rajono savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu.

Ąžuolo augimo vietą galime atrasti pagal koordinates: 56.272033, 21.712425.

Gedrimų šaltinis – trykšta Gedrimų kaime, Ylakių seniūnijoje. Gedrimų šaltinis - Skuodo rajono savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas.

  Šaltinio vanduo išteka iš smėlio lęšių, slūgsančių prieledyninio ežero aleuritingose nuogulose, kurios, savo ruožtu, dengia kelių dešimčių metrų storio glacialinio priemolio sluoksnius. Šaltinis formuojasi dėl ribotos gruntinio vandens iškrovos žemiau    tekančiame upelyje. Vindašių šeimos kartų žmonės mena, kad šis šaltinis trykšta jau šimtmečius. Šaltinį ir jo teritoriją globoja ir prižiūri  gretimos sodybos palikuonys Vindašiai. Vietiniai gyventojai šaltinį dar vadina  Vindašių šaltiniu.

Gedrimų šaltinį galime atrasti pagal koordinates: 56.274024, 21.868025.

Koplytėlė stovi  Eiškūno g. 14, Vindeikių kaime, Notėnų sen., Skuodo rajone. Koplytėlė padaryta XX a., koplytėlės autorius nežinomas.

Koplytėlė yra ornamentuota kalvio darbo kryželiu. Koplytėlėje buvo sustatytos  ,Šv. Roko, ,Jono Nepomuko, Pietos ir Šv. Barboros skulptūrėlės. Skulptūrėlės 1986 m. iš koplytėlės pavogtos. Šiuo metu koplytėlėje pastatytos Nukryžiuotojo ir Šv. Nepomuko skulptūrėlės. Koplytėlė pasižymi architektūriniu ir dailės vertingųjų savybių pobūdžiu.

Koplytėlės lokalizacijos vieta pagal koordinates 21.698, 56.132 (WGS).

Margininkų kaimo senosios kapinės – neveikiančios kapinės vakariniame Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Margininkų kaime (Lenkimų seniūnijoje), 70 m į šiaurės vakarus nuo pagrindinės kaimo gatvės,Graumenalio upelio dešiniajame krante.

Kapinių kalvelės viduryje stovi betoninė, keturkampio plano, 75 x 75 x 72 cm dydžio koplytėlė, pastatyta ant 95 x 83 cm dydžio ir 35 cm aukščio cokolio. Koplytėlė apkerpėjusi ir apsamanojusi, viena iš kolonų suskilusi, jos viduje yra medinė, nežinomo dievdirbio, klūpančios nežinomos šventosios skulptūra (su nulaužtomis rankomis). Kapinių kalvelės P dalyje stovi lietas metalinis kryžius su ornamentuotais galais (maždaug 1,4 m aukščio ir 0,6 m pločio).

Kapinių teritorijos žemės paviršius nelygus. Laidojimo žymių nesimato. Kapinės apaugusios drebulėmis, eglėmis, krūmais, o rytiniame ir šiauriniame pakraščiuose auga šimtametės pušys.

Kapinės veikėXVI - XIX a., jose buvo laidojami Margininkų kaimo gyventojai. Pasakojama, kad seniau praeivius prie kapinių baidydavę, klaidžiojo ugnies liepsnelės.

Margininkų kaimo senosios kapinės, vad. Maro kapeliais, įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro registrinių vietinio objektų sąrašą, unikalus kodas 6404, kuriam taikomi visi paveldosaugos reikalavimai.

Margininkų kaimo senąsias kapinės galime atrasti pagal koordinatės 21.939, 56.312 (WGS).

Sodyba yra Vakarų Žemaitijos regionui būdinga liaudiško stiliaus. Sodyboje išlikę autentiški pastatai: namas ir svirnas. Sodyboje auga pavieniai medžiai, pietrytinėje dalyje užveistas sodas. Sodybos planas – tūrinė erdvinė kompozicija.

Gaubių k. sodybos namas pastatytas 1733 m, rekonstruotas 1895 m. ir 1933 m. – pakeistas vidaus išplanavimas, stogo danga, langai, durys, šiaurinėje pusėje įrengtas papildomas įėjimas.

Namas vieno aukšto, stačiakampio plano. Namo stogas valminis su čiukuru. Pirminis namo stogas buvo dengtas skiedromis, bet vėliau ant skiedrų uždengta šiferio danga. Pamatai lauko akmenų. Langų ir durų angos stačiakampio formos, autentiškos.

Gaubių k. sodybos svirnas pastatytas 1895 m. Svirnas tvarkytas XX a. II p. – pakeista stogo danga. Svirnas vieno aukšto su palėpe, stačiakampio formos. Stogas valminis su čiukuru. Pirmoji stogo danga buvo iš skiedrų, bet XX a. ant skiedrų dangos užklota šiferio danga. Svirno pamatai padaryti iš pavienių lauko akmenų.

Gaubių k. etnoarchitektūrinė sodyba  su joje esančiu namu ir svirnu  įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro registrinių regioninių objektų sąrašą, unikalus kodas 1598 (namo u. k. 34950, svirno u. k. 34951), kuriam taikomi visi paveldosaugos reikalavimai.

Sodybą galime atrasti pagal koordinatės   56°13'3“N   21°32'54“E

Koplytėlė stovi  Skuodo g. 13, Daukšių kaime, Skuodo sen., Skuodo rajone. Koplytėlės autorius nežinomas.

Koplytėlės priekinio frontono dalyje prikaltas medinis kryžius. Koplytėlėje stovi medinė nežinomo dievdirbio drožta Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios su septyniais kalavijais širdyje ir spindulių vainiku skulptūra (aukštis – 71 cm, plotis – 17 cm) ir medinės nežinomo dievdirbio drožtos dviejų angeliukų su žvakėmis rankose skulptūrėlės (h – 25 cm, plotis – 8 cm).

Koplytėlės lokalizacijos vieta pagal koordinates 21.489, 56.185 (WGS).

Ylakiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1568 m. Jokūbo Laskovskio sudarytame Grūstės valsčiaus plane.Kaimas minimas ir 1583 bei 1596 m. Skuodo valsčiaus inventoriuje, kuriame nurodyta Marko Ylokaičio, Skuodo ir Grūstės pavietininkio pavardė. Kaimui įsikūrus per Valakų reformą, Ylakiai buvo linijinio

gyvenvietė. Skuodo dvaro inventoriuje 1647 ir 1684 m. Ylakiai vis dar vadinami kaimu. 1684 m. gyveno 47 (ar 48 ?) šeimos, veikė karčema. 1625 m. Leonui Sapiegai tapus Skuodo dvaro savininku, jo iniciatyva Ylakiuose apie 1640 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1701 m. Aleksandras Sapiega pastatė naują taip pat medinę bažnyčią. Nuo 1717–1725 m. (ar 1684 m.?) Ylakių kaimavietė iš linijinio plano perplanuota į stačiakampio plano formos miestelį su pagrindinėmis gatvėmis, sueinančiomis į stačiakampio plano turgaus aikštę. 1725 m. Ylakių vaikystės inventoriuje kaimavietė jau vadinama miesteliu, kuriame suplanuotos 8 gatvės, 33 sklypai. Nepaisant Sapiegų giminės pastangų Ylakiuose suformuoti prekybos ir amatų centrą, miestelis augo lėtai. 1737 m. jame gyveno 55 šeimos. 1785 m. perstatyta Ylakių bažnyčia. XIX a. pr. Ylakiai tapo valsčiaus centru. Nuo 1804 m. veikė parapijinė mokykla. XVIII a. pab. miestelis pradėjo plėstis Skuodo kryptimi artėdamas prie Stripinų kaimo, kuris 1684 m. dar neminimas, bet minima, kad jame 1774–1799 m. buvo 11 dūmų. Taip prie miestelio buvo prijungtas ir Stripinų kaimas. Už Sapiegų dalyvavimą 1831 m. sukilime Skuodo bei Sedos valdos buvo paimtos į valstybės iždą. Tuo metu 1833 m. Ylakiuose buvo 60 namų (vienas mūrinis), medinė bažnyčia, 5 krautuvės ir 6 smuklės. 1874 m. Ylakiuose kilo gaisras, sudegė 41 sodyba bei sinagoga. 1894 m. buvo pastatyta mūrinė dvibokštė Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčia. Taip pat buvo sinagoga, evangelikų liuteronų maldykla bei valstybinė mokykla, žydų mokykla, valsčiaus valdyba, 2 špitolės, 35 krautuvės, 11 aludžių. 1897 m. duomenimis Ylakiuose gyveno 1367 gyventojai, iš kurių 775 buvo žydų tautybės. 1911 m. ir 1917 m. kilo gaisrai. Nuo 1919 m. Ylakiai priskirti Mažeikių apskričiai. Apie 1925 m. pastatyta medinė sinagoga, mūrinė pieninė ir mokykla. Iki 1930–1932 m. atstatyti visi aikštę formavę pastatai. 1931 m. pagal Mažeikių apskrities inžinieriaus P. Lelio projektą buvusioje Stripinų kaimavietėje pastatyta mūrinė evangelikų baptistų bažnyčia. 1930–1932 m. akmenimis išgrįsta aikštė ir pagrindinės gatvės. 1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą dauguma gyventojų repatrijavo į Vokietiją. 1941 m. buvo nužudyti 475 miestelio gyventojai, kurių dauguma buvo žydų tautybės. 1944 m. spalio 8 d., kai Ylakius užėmė Sovietų kariuomenė, miestelio pastatai nenukentėjo. 1949 m. Ylakiuose įsteigtas kolūkis, o nuo 1950 m. – tapo apylinkės centru.

Ylakių miestelio istorinė dalis – radialinis planinės struktūros tinklas, kurį formuoja pagrindinės Židikų, Dariaus ir Girėno, Šačių ir Sedos gatvės su netaisyklingo stačiakampio formos plano aikšte miestelio centre.

Istorinės dalies užstatymo bruožai – perimetriniam užstatymui būdingas gyvenamųjų pastatų išdėstymas ilguoju fasadu palei gatvės liniją, paliekant praėjimus-pravažiavimus tarp jų. Vyrauja kompaktiško tūrio, 1-2 a. su pastogėmis, ertikiais, mezoninais ir dvišlaičiais ar mansardiniais stogais namai. Būdingos plytų mūro ir medinės konstrukcijos, fasadų apkalimas medinėmis lentomis, langų apvadais. Sodybiniam užstatymui būdingas sklypo užstatymas mediniais ir mūriniais gyvenamosios ir ūkinės paskirties pastatais. Pastatai išdėstyti formuojant stačiakampį, daugiakampį ar trapecijos formos kiemą, gyvenamąjį namą ilguoju fasadu išdėstant palei gatvės liniją, atitraukiant nuo jos arba suformuojant sodybą sklypo gilumoje. Sodybose vyrauja vieno aukšto su pastogėmis, ertikiais, mezoninais ir dvišlaičiais stogais pastatai. Medinių konstrukcijų pastatams būdinga fasadų iš išorės apkalimas vertikaliai ar horizontaliai medinėmis lentomis, dekoravimas karnizinėmis lentomis, langų apvadai ir langinės, įprūdinės dvivėrės medinės durys iš gatvės pusės.

Ylakių miestelio istorinė dalis įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro registrinių vietovių sąrašą, unikalus kodas 17083, kuriam taikomi visi paveldosaugos reikalavimai.

Nuotrauka Gintaro Jonaičio.