Mosėdžio pilkapiai (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 16221; senas vertybės kodas - A475; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2052) – 200 m į vakarus nuo Bartuvos upės kairiojo kranto, 200 m į šiaurę nuo kelio Mosėdis – Daukšiai, į vakarus    nuo kelio Plungė – Skuodas. Pilkapyną sudarė 8 pilkapiai, kurių sanpilose buvo akmenų. Pilkapių skersmuo buvo 7- 18 m aukštis 0,5 – 0,8 m. Pilkapiuose  laidoti sudeginti mirusieji. Iš kapų rasta tik lipdytos keramikos šukės. Išlyginus pilkapių sampilas liko 200 x 100 m dydžio plotas su dviem 25 m skersmens neryškiomis kalvelėmis. Šio ploto šiaurinėje dalyje yra 5 I. Jablonskio supilti pilkapiai.

Pilkapius 1958 m. surado  I. Jablonskis viename iš pilkapių iškasė 0,7 m perkasą, rado akmenų krūsnį.  1960 m. užfiksuoti 8 pilkapiai, kurių skersmuo 7–18 m, aukštis – 80 cm  1969 – 1972 m. pilkapių samilas išlygino Skuodo – Plungės plentą tiesiantys kelininkai.   1972 m. Mosėdžio kolūkis 3 pilkapius sunaikino, o kitų sampilus nuardė. Jų vietoje I. Jablonskis rado lipdytos keramikos ir degintinių kaulų. Padedant gydytojui Vaclovui Intui pilkapyno ardymas buvo sustabdytas, o 1973 m. Kretingos kraštotitiros muziejus atliko tyrimus (vadovas I. Jablonskis). 1986 m. du atpiltus pilkapius apardė per pilkapio teritoriją pratiestas telefono kabelis.

1973 m. ištirtas 120 m² plotas, kuriame aptikti 6 degintiniai žmonių kapai, surinkta lipdytų puodų šukių lygiu bei brūkšniuotu paviršiumi. Nustatyta, kad pilkapių pagrindai ir tarpai tarp pilkapių buvo išgrįsti akmenimis, o sudegintų mirusiųjų palaikai laidoti ant grindinio arba po juo iškastose duobelėse, suberiant juos į krūveles arba lipdytas urnas. Kapas aplinkui buvo apdedamas gulsčiais arba statmenais akmenimis, o virš jo sukraunamas akmenų sampilas.

Ištirti kapai datuojami Mosėdžio pilkapiai (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 16221; senas vertybės kodas - A475; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2052) – 200 m į vakarus nuo Bartuvos upės kairiojo kranto, 200 m į šiaurę nuo kelio Mosėdis – Daukšiai, į vakarus    nuo kelio Plungė – Skuodas. Pilkapyną sudarė 8 pilkapiai, kurių sanpilose buvo akmenų. Pilkapių skersmuo buvo 7- 18 m aukštis 0,5 – 0,8 m. Pilkapiuose  laidoti sudeginti mirusieji. Iš kapų rasta tik lipdytos keramikos šukės. Išlyginus pilkapių sampilas liko 200 x 100 m dydžio plotas su dviem 25 m skersmens neryškiomis kalvelėmis. Šio ploto šiaurinėje dalyje yra 5 I. Jablonskio supilti pilkapiai.

Pilkapius 1958 m. surado  I. Jablonskis viename iš pilkapių iškasė 0,7 m perkasą, rado akmenų krūsnį.  1960 m. užfiksuoti 8 pilkapiai, kurių skersmuo 7–18 m, aukštis – 80 cm  1969 – 1972 m. pilkapių samilas išlygino Skuodo – Plungės plentą tiesiantys kelininkai.   1972 m. Mosėdžio kolūkis 3 pilkapius sunaikino, o kitų sampilus nuardė. Jų vietoje I. Jablonskis rado lipdytos keramikos ir degintinių kaulų. Padedant gydytojui Vaclovui Intui pilkapyno ardymas buvo sustabdytas, o 1973 m. Kretingos kraštotyros muziejus atliko tyrimus (vadovas I. Jablonskis). 1986 m. du atpiltus pilkapius apardė per pilkapio teritoriją pratiestas telefono kabelis.

1973 m. ištirtas 120 m² plotas, kuriame aptikti 6 degintiniai žmonių kapai, surinkta lipdytų puodų šukių lygiu bei brūkšniuotu paviršiumi. Nustatyta, kad pilkapių pagrindai ir tarpai tarp pilkapių buvo išgrįsti akmenimis, o sudegintų mirusiųjų palaikai laidoti ant grindinio arba po juo iškastose duobelėse, suberiant juos į krūveles arba lipdytas urnas. Kapas aplinkui buvo apdedamas gulsčiais arba statmenais akmenimis, o virš jo sukraunamas akmenų sampilas.

Ištirti kapai datuojami V–IV a. prieš m. e. Suardytoje dalyje rasta I tūkstantmečio pr. m. e. degintinių kapų liekanų.

Po tyrimų penki pilkapiai rekonstruoti.

1988 m. pilkapiai paskelbti vietinės reikšmės archeologijos paminklu, 1997 m. įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registroarcheologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažinti valstybės saugoma kultūros vertybe.–IV a. prieš m. e. Suardytoje dalyje rasta I tūkstanmečio pr. m. e. degintinių kapų liekanų.

Po tyrimų penki pilkapiai rekonstruoti.

1988 m. pilkapiai paskelbti vietinės reikšmės archeologijos paminklu, 1997 m. įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažinti valstybės saugoma kultūros vertybe.

Pasakojama, jog akmenų krūveles dar baudžiavos laikais sukrovė valstiečiai dvaro šienui džiovinti.

Mosėdžio pilkapių vietą galime surasti pagal koordinates: 21.561, 56.166 (WGS).

Barstytalių pelkė - viena iš didžiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Jos plotas - apie 35 ha. Pelkę supa Barstyčių miškas. Vandens, pelkinės augmenijos, įsiterpusių sausumos salelių mozaikoje prieglobstį randa aibė gyvūnų ir augalų, kuriuos galite stebėti nuo 5 m bokšto.

Koordinatės 367191, 6225921 (LKS) arba 21.862579, 56.148593 (WGS).

Bareikiai -  miestas buvęs (iki XVII a.) netoli  Skuodo, prie Luobos upės, ties dabartiniu Arkšvos kaimu.  1568 m. jis priklausė Grustės valsčiams.  Tuo metu jame buvo 6 gatvės ir turgavietė, iš viso 93 sklypai  su namais. Miestui priklausė 86 valkai ir 20 margų žemės. 1568 m. sudarytas Grustės valsčių žemėlapis rodo, kad Bareikiai užėmė dvigubai didesnį plotą negu tuometinis Skuodas ar Salantai, ir ribojosi su Kaukolikų, Medsedžių, Vabalių ir kitais kaimais. Bareikių miesto išnykimo aplinkybės nėra aiškios. Pagal liaudies aiškinimus jį sugriovė švedai. Tačiau dar prieš švedų karus, 1643 m. sudarytame Skuodo (buvusios Grustės) valsčiaus inventoriuje  Bareikiai neminimi. Ties Arkšvos kaimu yra Alkos kalnas su senkapiais (u. k. 3242). Pagal gyventojų pasakojimus čia buvęs Bareikių centras. Į šiaurės vakarus nuo Alkos kalno Jedžiotų apylinkėse buvo aptikti didelių pastatų pamatai, apdegusių rastų liekanos, rasta papuošalų ir darbo įrankių.

Tarp Šačių ir Ylakių, ties Erkšvos krantu, iš tolo matomas Alkos kalnas ir šioje vietovėje buvę senkapiai. Iš čia atsiveria plati apylinkių panorama. Anot padavimų, senovėje čia buvęs Bareikių miestas.

1568 m. Jokūbo Laskovskio sudarytame Grūstės valsčiaus inventoriuje pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Ylakių kaimas. Jis buvo Skuodo dvaro valdose. Žemės ribojosi su tuometimo dvaro savininko Jono Chodkevičiaus įsteigto Bareikių miesto žemėmis.

Spėjama, kad Ylakių gyvenvietės pavadinimas susijęs su pavardėmis. 1596 m. Skuodo valsčiaus inventoriuje nurodyta, kad Skuodo ir Grūstės pavietininku buvo Markas Ylokaitis, o 1599 m. dar minima ir Ylakio pavardė.

Spėjama, kad Ylakiai į miestelį išaugo po to, kai sunyko ar per karus buvo sunaikintas netoliese (Erkšvos kaimo teritorijoje) arba toje pat vietoje buvęs Bareikių miestas.

Kalnas vad. Alkos, kitaip Aukos kalnu (u.k. 3242) yra saugomas Valstybės.

Tai 46 m. ilgio ir 41 m. pločio kapinės,esančios Vytauto g. Skuodo miestelyje, aptvertos iš mūrinių stulpelių su metaliniais tarpais. Įėjimas yra vakarų pusėje. Takai grįsti šaligatvinėmis plytelėmis. Šiose kapinėse palaidoti Sovietų Sąjungos kariai žuvę Antrojo pasaulinio karo metais. Prie įėjimo 2 šlifuoto rusvo granito informacinės lentos su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis ,,KAPINĖS / TARYBINIAMS KARIAMS / ŽUVUSIEMS 1941-1945 / METŲ KARE". ŠR teritorijos kampe ant betoninio tūrio pritvirtinta rusvo granito lenta su užrašu rusų kalba ,,ŠIOSE KAPINĖSE / PALAIDOTI / 734 / NEŽINOMI / TARYBINIAI KARIAI / ŽUVĘ / 1944-1945 / METAIS ".

Planavimo visuma, kurią sudaro betono stačiakampiai tūriai su ant jų pritvirtintomis rusvo granito plokštėmis su iškaltomis pavardėmis, išdėstyti abipus pagrindinio tako, vedančio nuo įėjimo link pagrindinio paminklo ir po vieną iš šonų pagrindinio paminklo, antkapių ŠV teritorijos dalyje ir pavienių antkapinių paminklų V, P, R teritorijos dalyse.

 Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta (u.k. 11159) įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą 1993-02-18 ir suteiktas registrinio objekto statusas.

Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietą galime rasti pagal koordinates: 21.531, 56.271 (WGS).

Kapinėse palaidoti Sovietų Sąjungos kariai žuvę Antrojo pasaulinio karo metais.  Pastatytas lauko akmens paminklas, kuris po 2002 m. tvarkymo darbų prie paminklo pritvirtintos 3 rusvo šlifuoto granito lentos: apatinė lenta su įrašu rusų ir lietuvių kalbomis ,,MEMORIALAS ATSTATYTAS / RUSIJOS AMBASADOS LIETUVOJE / RUSIJOS FEDERACIJOS LĖŠOMIS / 2002 METAIS, vidurinė lenta su įrašu rusų kalba ,,BROLIŠKUOSE KAPUOSE / PALAIDOTI / 337 NEŽINOMI / TARYBINIAI KARIAI / ŽUVĘ / 1944-1945 METAIS", viršutinė lenta su įrašu lietuvių rusų kalbomis ,,AMŽINAS ATMINIMAS / ŽUVUSIEMS TARYBINIAMS KARIAMS". Kapinėse palaidoti 577 karių palaikai, žinomų žuvusių karių pavardžių įrašai ant  12 atminimo lentų  ant kurių iškaltos 240 pavardės.  Pačiose kapinaitėse dar yra akmuo, skirtas trims 1941 m. žuvusiems pasieniečiams.

Antrojo pasaulinio karo metais Mosėdžio mokykloje buvo įrengta karo ligoninė. Ligoninėje daugėjant mirusiųjų palaikius pradėta laidoti maždaug 100 metrų nuo mokyklos pastato, esančioje lygumoje. Taip buvo įkurtos sovietinių karių kapinės. Palaikai buvo laidojami suvynioti į apsiaustus arba brezentą. Visiems buvo pastatyti rusiški mediniai kryžiai. Paskutinis laidojimas – 1945 metais. Pasibaigus karui, buvo pervežami iš tolimesnių apylinkių – Daukšių ir Tėvelių – ten buvę palaidoti pavieniai  kareiviai.  

 Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių sovietinių karių kapinės ( u. k. 11170) įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą ir suteiktas registrinio objekto statusas, kurioms taikomi visi paveldosaugos reikalavimai.

Kapinių teritorija užima 992 kv. m. plotą, aplinka aptverta akmenų tvora, takai iškloti plytelėmis, kita dalis - žalia veja.

Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių sovietinių karių kapines galime rasti pagal koordinates: 21.578, 56.163 (WGS).