Altorius su skulptūromis (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 14903 ; senas registro kodas – DV3992) – padarytos XIX a. Skulptūros medinės. „Šv. Simono“ skulptūros – aukštis 140 cm, plotis 40 cm, gylis 37 cm. „Šv. Judas Tadas“ skulptūra – aukštis 148 cm, plotis 50 cm, gylis 35 cm. „Šv. Petras“ skulptūros – aukštis 100 cm, plotis 40 cm, gylis 35 cm. „ Šv. Povilas „ skulptūros – aukštis 100 cm, plotis 40 cm, gylis 37 cm. Altoriaus aukštis apie 615 cm, plotis 560 cm, gylis 176 cm.  Skulptūros stovi Barstyčių bažnyčios centriniame altoriuje.

Altorėlis su Nukryžiuotojo ir Šv. Pranciškaus paveikslais (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 14901; senas registro kodas – DV3990) - darytas XIX a. liaudies meistro, interpretuojant barokinį rietinį ornamentą ir augalinį lelijos stiebo su žiedais motyvą, kuris supa ovalinės formos altorėlį. Abiejose pusėse paveikslai, tapyti liaudies meistro. 1 Pav. „Nukryžiuotasis“ (aliejus, drobė), trijų figūrų kompozicija, 78x60 cm. 2. Pav. „Šv. Pranciškus“ (aliejus, drobė), 78x60.

  

Varpas II (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 13589 ; senas registro kodas – DV2442) – pagamintas 1825 m., žalvarinis. Matmenys nestandartizuoti: H-41/apatinis D59/traukoje įrašo raidžių H 1,7 cm. Reljefai: dvi juostos stilizuotų lapų su mažomis vynuogių kekėmis apačioje tarp kiekvieno pasikartojančio motyvo. Traukoje 1,7 cm aukščio raidės. Varpo šone Nukryžiuotojo horeljefas – 7 cm aukščio, su iškeltomis rankomis – 8,5 cm, kryžiaus H – 15,5 cm. Įrašai. Varpo liemenyje nulietas įrašas: HEC AD ALEXANDRYIAE CAPELAM IN S.//CRUCIS HONOREM CAMPANA SURREXIT//CURA ILLUSTRIS LEONIS MONTVID ALTA://RITO LOCI HUIUS ANNO 1825 VO.“ Varpo kaklo frize nulietas įrašas „I.E.D....“.

Varpo karūna pagražinta palmetine ornamentika su juosta ir pavienėm raidėm lotynišku spausdintiniu šriftu. Šiaurinėje pusėj, žemiau minėtos ornamentikos tokiu pat šriftu tekstas ir data „1825VO“. Varpas kabo Aleksandrijos bažnyčios bokšto rytinėje pusėje. Varpas yra naudojamas iki šių dienų religinėms apeigoms.

Varpas I (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 13588 ; senas registro kodas – DV2441) - signorius. Matmenys nestandartizuoti: H-29/apatinis D-34 cm.  Varpas pagamintas iš žalvario. Varpo karūna pagražinta švelnia palmetine ornamentika, žemiau varpo juosia juostelė su mažu gėlės žiedeliu ir išretintu tekstu su data „ROKA 1789“. Žemiau juostelės vėl kartojasi minėtos ornamentikos motyvas. Varpas kabo Aleksandrijos bažnyčios bokšte. Varpas yra naudojamas iki šių dienų religinėms apeigoms.

Skulptūra „Šv. Petras“ (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 13586 ; senas registro kodas – DV2439)  –medinė, drožinėta. Skulptūros  aukštis 150 cm, plotis 50 cm, gylis 40 cm. Padaryta -  XIX a. Skulptūra stovi ant medinio pagrindo,dešinėje rankoje laiko knygą, o kairiojoje – raktą. Skulptūra yra Aleksandrijos bažnyčios altoriuje.

Skulptūra „Šv. Povilas“ (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 13587 ; senas registro kodas – DV2440)  –medinė, drožinėta. Skulptūros  aukštis 132 cm. Padaryta -  XIX a. Skulptūra yra  Aleksandrijos bažnyčios altoriuje.

Klebonijos pastatas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 11171 ; senas registro kodas – G500K3, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IV573)  - pastatytas XIX a. viduryje. 1895–1898 m. gyveno rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933). Pastačius pirmąją Šv. Kotrynos Mosėdžio bažnytėlę, klebonija įsikūrė kairiajame Bartuvos upės krane, ten kur dabar stovi vidurinė mokykla. Kleboniją ir bažnyčią jungė pastatytas tiltas per Bartuvos upę.

Kaip pastatė antrąją Mosėdžio bažnyčią, kur tuo laikotarpiu buvo ir klebonija – senojoje vietoje ar kur nors kitur nežinoma.

Ši parapija buvo gana pamaldi. Jos teritorijoje nuo 1880 m. iki 1940 m. išugdyta 15 kunigų.

Klebonijos pastatas - stačiakampio plano su dviem priestatėliais šiaurinio fasado kraštuose, stačiakampe įstiklinta veranda pietinio fasado viduryje ir nedideliu prieangiu - stogeliu nedengtais šonais rytiniame  fasade. Pastatas vieno aukšto su palėpe, stogas šlaitinis, verandos ir prieangio - dvišlaitis.

1922 m. bažnyčia ir kiti jai priklausę pastatai buvo suremontuoti.

Ylakių žydų senosios kapinės (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas –  24681; senas registro kodas – L969) – Ylakių miestelyje. Kapinėse yra įvairūs  mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos – apie 90 įvairių formų rausvo, pilko tašyto granito ir betono antkapinių paminklų, daugiausiai su iškaltais memorialiniais įrašais hebrajų kalba.

Ylakių žydų senosios kapines galime rasti pagal koordinates: 21.855, 56.27 (WGS).

 

Jedžiotų, Klauseikių  senovės gyvenvietė (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 3951, senas registro kodas A1866, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1134) – neįtvirtinta senovės gyvenvietė  šiaurinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Jedžiotuose (Aleksandrijos seniūnija), 2,5 km į pietvakarius nuo kelių Skuodas – Mažeikiai ir Jedžiotai – Klauseikiai sankryžos, 1,85 km į šiaurę nuo Luobos upės.

Įrengta kaimo žemių šiaurės vakariniame pakraštyje, ties riba su Klauseikiais, abipus pelkėtos, numelioruotos luomos, apie 210 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 185 m pločio. Teritorija buvusi ariama, dirvonuoja, centrinė dalis apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais, per luomą iškastas melioracijos kanalas.

Teritorijos plotas – 3,74 ha.

0,75 km į šiaurės rytus yra Klauseikių senovės gyvenvietė, 2,7 km į pietryčius – Jedžiotų piliakalnis, 2,9 km į pietvakarius –Apuolės piliakalnis.

1932 metais ūkininkas Ernestas Karolis savo žemės valdose (Jedžiotų kaime) rado įvairius senovinius įrankius, bylojančius apie tai, kad šiose vietose gyventa dar akmens amžiuje. Jo brolis M. Karolis, tuo metu dėstytojavęs Latvijos universitete, aprašė radinius ir aprašymą nusiuntė į Kauną, Vytauto Didžiojo universitete esančią Archeologijos komisiją.

Tad tokios M. Karolio iniciatyvos dėka šis plotas šiuo metu yra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Iki 1880 m. vieta buvusi apaugusi mišku. Jį iškirtus ir pradėjus arti, rasta akmens kirvukas, žalvarinių sagčių, pasaginių segių,žiedų, kalavijo makštų galo papuošimas ir kt. 1982 m. tyrė Bronius Dakanis (Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba), 1996 m. žvalgė Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas), 2004 m. – Linas Tamulynas (Kultūros paveldo centras).

Aptikta kultūrinio sluoksnio liekanų, spalvoto metalo gargažių, molio tinko gabalėlių.Kultūrinis sluoksnis, ypač šiaurinėje dalyje, smarkiai apnaikintas ariant.

Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.

1996 metais Skuodo rajone prieš tiesiant naftotiekį  Būtingė – Mažeikiai, buvo atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai būsimo naftotiekio trasoj. Tyrinėjimai buvo atlikti fiksuojant žemės atodangas, apklausiant vietos gyventojus, patikrinant archyvuose bei ankstesnėje literatūroje surinktas žinias. Tokiu būdu užfiksuoti visi kultūrinę vertę turintys objektai: archeologijos vertybės, įskaitant ir sakralinius mitologijos objektus, istorijos bei gamtos vertybės. Ekspedicijos metu aptikta nemažai iki šiol nežinotų arba pamirštų archeologijos objektų, tame tarpe ir Jedžiotų neįtvirtinta gyvenvietė, esanti šiandieniniame Jedžiotų kaime.

Jedžiotų, Klauseikių  senovės gyvenvietę galime rasti pagal koordinates: 21.712, 56.266 (WGS).