Liepos apimtis 1,3 m aukštyje yra  4,32 m. Pasodinta maždaug prieš 150 metų. Auga Aleksandrijos seniūnijoje, Klauseikių kaime, sodyboje kurioje yra gyvenusios kelios Gureckų šeimos kartos. Dabar čia įsikūrusi P. Veito šeima. Ankščiau šioje vietoje buvo rengiamos gegužinės. Liepa –Skuodo  savivaldybės gamtos (botaninis) paveldo objektas.

  Liepos augimo vietą galite atrasti pagal koordinates: 56.286022, 21.732852.

Altorėlis su Pietos skulptūra (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 10036; senas registro kodas – DR944) – lokalizuojasi Vaičiačių Šv. Onos bažnyčioje. Altorius pagamintas iš medžio apie XIX a. Altoriuje Pietos skulptūra kitaip vadinama „Sopulingąja Dievo Motina“. Marija sėdinti sėdinti, ant akmens ir ant kelių laiko nuimtą nuo kryžiaus Jėzų Kristų.

Paveikslas "Šv. Kazimieras" (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas –  13584; senas registro kodas – DV2437) –  yra dešinėje centrinio altoriaus pusėje, virš paveikslo „Izidorius artojas“.  Polichromuotas. Šv. Kazimieras po kojomis pamynęs Amūrą (Kupidoną), jo akys užrištos. Dešinioji ranka ištiesta pirmyn. Kazimiero kairėje rankoje kryžius, dešinėje – baltų gėlių puokštė. Apsiaustas raudonas. Krūtinę ir pečius gaubia baltas antsiuvas. Kairėje paveikslo pusėje stalas su žalia staltiese. Ant jo užversta knyga raudonu aplanku. Virš stalo matosi Marijos paveikslas. Dešinėje paveikslo pusėje matyti kolonos dalis ir melsva drapiruotė.

Paveikslas tapytas aliejiniais dažais ant drobės. Paveikslo aukštis – 3 m, plotis – 1,7 m.

Paveikslo rėmas pagražintas kiaura angaline ornamentika. 

Paveikslas buvo restauruotas 1966 m. Restauruojant perdažyti rėmai ir paveikslas.

Paveikslas "Marija" su aptaisu (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas –  10022; senas registro kodas – DR930) –  lokalizuojasi Skuodo  Švč. Trejybės bažnyčios šoniniame altoriuje. Paveikslas kabo po  dailės paminklo (paveikslo) „Magdalena“ (u.k. 13585).

Paveikslas tapytas aliejiniais dažais ant drobės ir puoštas metalo aptaisu.

Paveikslas "Šv. Magdalena" (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas –  13585; senas registro kodas – DV2438) – randasi Skuodo  Švč. Trejybės bažnyčios šoniniame altoriuje. Paveikslas kabo virš dailės paminklo „Marija“ su aptaisu (u.k. 10022).

Paveikslo rėmas pagražintas kiaura ornamentika, dažytas geltonos spalvos bronza. Paveikslas polichromuotas. Vyrauja šviesios ir tamsios spalvos. Magdalena sėdi oloje prie akmeninio stalo, pasirėmusi alkūnėmis. Ant stalo atversta knyga ir kryžius su nukryžiuotojo skulptūra. Toliau matyti kaukolė. Magdalenos plaukai rusvi, rūbas iki liemens šviesiai mėlynas, toliau baltas aptaisas, pagražintas augaline ornamentika.

Paveikslas tapytas aliejiniais dažais ant drobės ir puoštas metalo aptaisu.

Paveikslas restauruotas 1966 m., jo metu naujai nudažyti rėmai.

Paveikslo aukštis - 3 m, plotis  - 1,7 m.

Paveikslas "Marija, krikščionių globėja" (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 13685; senas registro kodas – DV2539) – lokalizuojasi Šačių bažnyčios centriniame altoriuje. Paveikslas tapytas aliejiniais dažais ant drobės.

Paveikslo autorius Vladislovas Majeranovskis. Virš Marijos galvos eina spindulių vainikas su angeliukais.

Paveikslas įrėmintas ir nudažytas auksine bronza.

Paveikslo aukštis 2 m, plotis 1,20 m.

Stacijos (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 14940; senas registro kodas – DV4029) – tapytos  XIX a., aliejiniais dažais ant drobės, stacijų dydis be rėmų 125 x 90 cm, o su rėmais 1,45 x 1,12 cm. Romantizmo manieroje profesionaliai tapytos daugiafigūrinės kompozicijos. Stiprus piešinys, pabrėžta psichologinė nuotaika, žalsvai melsvas koloritas. Stacijos kabo Šačių bažnyčioje ant sienų.

Varpas I (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 10038 ; senas registro kodas – DR946) – pakabintas Šačių bažnyčios bokšte. Varpas pagamintas Karaliaučiuje 1701 m. iš žalvario, jo autorius Jokūbas Hesingas (Jacob Hessing).

Varpas II (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 10039 ; senas registro kodas – DR947) – pakabintas Šačių bažnyčios dešiniajame bokšte. Varpas pagamintas 1713 m. iš žalvario, jo autorius Jokūbas Hesingas (Jacob Hessing). Varpas sveria 88 kg, plotis 40 cm, aukštis 55 cm.

Ant varpo yra užrašas: „ In honarem sanetose Trinitatis Me fundebat Jacob Hessing regio snonti anno Domini 1713“.