Ylakiai
- Skaityti 9054 kartai
- šrifto dydis sumažinti šrifto dydį padidinti šrifto dydį
- Spausdinti
- El.paštas
Istoriniai duomenys: Ylakių (Skuodo raj.) miestelis – įsikūręs apie 18 km. į rytus nuo Skuodo. Miestelio vardas sudarytas iš žemaičiams būdingo asmenvardžio Ylakys, Ylakis daugiskaitos. Ši pavardė minima 16 a. pabaigos dokumentuose. Nuo 19 a. pradžios iki 1950 m. – valsčiaus centras.
Kaimo vardas pirmą kartą paminėtas 1568 m. Grūstės valsčiaus inventoriuje. Manoma, kad Ylakiai išaugo į miestelį 17 a. viduryje, kai sunyko J. Chodkevičiaus įsteigtas Bareikių miestas. 17 a. antroje pusėje L. Sapiegos rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 19 a. Ylakiai tapo valsčiaus centru. 1819 m.miestelyje gyveno 83 šeimos t.y. apie 400 – 500 žmonių. Daugiau nei pusė jų vertėsi prekyba ir amatais. Miestelio augimui įtakos turėjo ir jo priklausomybės pasikeitimas. Sapiegų turtas už jų dalyvavimą 18314 m. sukilime buvo konfiskuotas ir atiteko caro administracijai. Nuo to laiko Ylakiai vadinami „valdišku meisteliu". Miestelyje vyko dideli turgūs ir prekymečiai. Buvo parduotuvės ir karčiama, valsčiaus įstaiga, sinagoga, mokykla, kuri jau veikė 1804 m. ir buvo uždaryta po 1863 m. sukilimo. 1874 m. Ylakiuose įvyko gaisras, kurio metu sudegė sinagoga ir 41 gyvenamasis namas. 1894 m. buvo pastatyta nauja, mūrinė Švenčiausios Mergelės Marijos Apsireiškimo bažnyčia, kurią 1897 m. konsekravo vyskupas M. Paliulionis. 1897 m. mietelyje buvo 1367 gyventojai, iš jų 775 vertėsi prekyba ir amatais. Veikė rusiška valdiška mokykla, prie sinagogos buvo žydų mokykla, buvo evangelikų liuteronų maldos namai, 35 parduotuvės ir kt. Lietuviškos spaudos draudimo metais miestelyje buvo platinama draudžiama literatūra. Iš žymesnių knygnešių minėtinos Barbora ir Petronėlė Repšaitės.
1908 m. sausio 6 d. buvo suruoštas pirmas lietuviškas vakaras su vaidinimu. Miestelyje veikė choras.
1917 m. Ylakiai vėl degė – išliko tik trečdalis namų.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, miestelis po truputį atsistatinėjo. 1920 m. pradėjo veikti pradžios ir vidurinė mokyklos, pieninė, malūnas, lentpjūvė, elektinė, girininkija, vaisių džiovykla, vilnų karšykla, keliolika amatų dirbtuvių, parduotuvių, du kooperatyvai, kuriuos vėliau pakeitė Lietūkio skyrius ir kt.
1922 m. valsčiaus gyventojų sueigoje nuspręsta uždaryti alkoholinių gėrimų parduotuves ir smukles, uždrausti profesinį elgetavimą. Neprikalusomos Lietuvos dešimtmečiui paminėti aikštėje buvo pastatytas paminklas, išgrystos gatvės ir aikštė, sutvarkytas gatvių apšvietimas ir kt. Kunigo K. Šleinio rūpesčiu buvo įsteigta senelių prieglauda. Kredito draugijai priklausė 450 narių. 1928 m. Ylakių bažnyčios parapijai priklausė 6 233 tikintieji.
Okupacijų metais Ylakiai smarkiai nukentėjo. Bolševikai nužudė ar išvežė tremtin nemaža ylakiškių. Naciai išžudė Ylakių žydų bendruomenę. Pokario metais apylinkėse veikė rezidencinio pasipriešinimo būrys.
Iš Ylakių ir apylinkių yra kilę nemaža Lietuvai nusipelniusių žmonių: pedagogai Bronius ir Matas Untuliai, kompozitorius ir dirigentas Bronius Jonušas, Kompozitorius Jonas Švedas ir kt.
Ylakiai istorinio herbo niekada neturėjo. Svarstant komisijoje naujo herbo idėjas kartu su vietos seniūnijos atstovais buvo nutarta herbe pavaizduoti pirmąją miestelio raidę – didžiąją „Y", kuri kartu yra ir heroldinė figūra, vadinama šakėmis. Miestelių, kurių vardas prasideda šia raide, daugiau Lietuvoje nėra.
Raidėms daugelyje kultūrų teikiama ypatinga simbolinė reikšmė. Antikos laikais septynios graikų abėcėlės balsės reiškė septynias dangaus sferas ir septynis šviesulius arba dvasias, priebalsiai – materiją. Abėcėlė, vienijanti balsius ir priebalsius – simbolizavo pilnatvę, išbaigtumą, kosmosą. Ankstyvojoje krikščionybėje ir viduramžiais literatūrinius antkapių užrašus dažnai pakeistavo prasmingos raidės: alfa ir omega, tau ir kt., reiškiančios pradžią, pabaigą ar tobulumą.
Žalia skydo spalva heraldikoje reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, viltį ir sveikatą.
Auksinė spalva simbolizuoja kilnumą, dorumą ir protą.
Dailininkas Arvydas Každailis parengė Ylakių herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2002 m. balandžio 4 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr, 265).