Logo
Spausdinti šį puslapį
Seniausia Lietuvos gyvenviete, kitu kuršių genties paveldu

Seniausia Lietuvos gyvenviete, kitu kuršių genties paveldu

Aštuoni kilometrai į pietryčius nuo Skuodo yra Apuolės landšaftinis ir istorinis draustinis. Plotas 40 ha. Jame saugomas Vakarų Kuršo vaizdingas kalvų kompleksas, Apuolės piliakalnis, seniausios Lietuvoje gyvenvietės, istoriniuose šaltiniuose paminėtos 853 m., ir senkapio liekanos.
Apuolės piliakalniu naudotasi nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki XIII a. Jis priklausė kuršiams, kurie ant jo buvo pastatę medinę pilį, iškasę gilų šulinį. Rimberto kronikoje Šv. Auscharijaus gyvenimas" (IX a.) minima, jog Apuolės gyventojai sėkmingai atrėmė danų antpuolį. 853 m. Švedijos karalius Olafas su didelėmis jėgomis užpuolė Apuolės gyvenvietę ir pilį. Po aštuonių dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir pripažino Švedijos valdžią. Rimberto teigimu, Apuolės gynėjai švedams sumokėjo didžiulę išpirką; atidavė ne tik anksčiau iš danų paimtus ginklus bei auksą, bet dar pridėjo po pusę svaro sidabro už kiekvieną pilyje buvusį žmogų.
Kuršiai, nesudarę valstybės, 1229-1231 buvo priversti pripažinti kalavijuočių, 1267 – Livonijos ordino valdžią. Galutinai pavergti 1267 m. XV – XVII a. pietiniai kuršiai susiliejo su žemaičiais, šiauriniai – su latviais. Neoficialiai Apuolė vadinama lietuviškosios ir latviškosios kuršių žemės sostine.
1928 ir 1931-32 m. Apuolės piliavietėje buvo atliekami kasinėjimai. Juose dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Švedijos archeologai. Radiniai laikomi Kauno istorijos muziejuje.
Skuodą puslankiu supa Užluobės , Puodkalių, Kubiliškės piliakalniai. Puodkalių piliakalnis yra vienas didžiausių Lietuvos piliakalnių Latvijos pasienyje. Prie kai kurių piliakalnių, gynybiškai įtvirtintų gyvenviečių, buvusių medinių pilių kūrėsi dvarai, o prie jų - miestai, gyvenvietės (Skuodas, Mosėdis ir kt.).
Lenkimų seniūnijoje, Kalvių kaime, Šventosios kairiajame krante yra piliakalnis. Ties juo, tik atokiau nuo dešiniojo upės kranto esančioje sodyboje 1793 m. gimė ir augo būsimasis lietuvių istorikas ir švietėjas Simonas Daukantas.
Skuodas – kuršių ir žemaičių žemė.
Juozas Vyšniauskas
2019 | Visos teisės saugomos