Gėgožės 18 d. 14 ad. Skouda muziejau prasėdies kultūrinis ėstuorėnis rėngėnīs, skėrts Muziejū metams ėr Skouda savėvaldas 440 metiniems pamėnavuotė.
Pruogramuo:
1.Ėstuorėnis pašnekėsīs „Skouda miesta savėvaldas ėštakas dvārvietie“ – 14 ad.
2.Skouda praeitėis miestālė amatū ėnscenėzavėms – 15 ad.
3.Koncerts – „Duovėnas dvarvietē“ – 16 ad.
4.Skouda krāšta amatū ė tautuodailės mogė – 14-17 ad.

       Gegožės 19 d. Žemdėrbė moziejou, esontemė Skouda r. Troikėnū suoduo, Mozieju dėinuos pamėnavuojėma pruoga bus prėstatuomė senėjē amatā.
Pruograma:
11.00 ad. – Žemdėrbė moziejou vīkstontiuos amatū dėinuos atėdarīms;
12.00 ad. – Ekskorsėjė pu moziejo;
13.00 ad. – Amatū kėimieliu prėstatīms;
13.00–15.00 ad.– Žemaitėškas vāišės. Vėsus atvīkusius vaišinsēm žėrniu kuošė, gėra, bolviėm so spėrgėnė, namėne douna, sūrēs ėr t.t 
Amatū prėstatīms:
* Kalvīstė;
* Grudū malėms gėrnuom;
* Medė tekėnėms;
* Skėidru druožėms;
* Žemaitiū vėrviu pristatīms;
* Tautuodailės darbū paruoda ėr pardavėms.
Švėntės meto vīks:
* Žėrgū paruoda;
* Vīks prekība medelēs ėr kvietkuom, gintarā dėrbėnēs;
* Galiesėt īsigītė kon tik ėš medė išdruoštās dėrbėnēs
Svetius linksmins: Skouda mena muokīklas mozėkontā, Īlakiū šuokiu kuolektīvs, Aleksandrėjės mozėkontā. 
Dėl papėldamuos ėnformacėjės kreiptėis ī Virgėniju Mėtku tel. 8 686 70 327.
 

     Gegožės 19 d., muziejaus lonkīms nemuokams, 12.00 ad. – naujuos ekspuozėcėjės prėstatīms, nemuokama ekskorsėjė. „Kou pasakuo oulėinas – Žemės ėstuorėjės liudėninkā“. Naujuo ekspuozėcėjuo – atnaujinta oulėinu klasėfėkacėjė, geuoluogėnē žemielapē, soakmėniejė gīvūnā (fuosėlėjės), ėš ėvairiū šaliū atvežtė ėr moziejou paduovėnuotė akminīs, dėdėlē tortinga ėvairiū spalvū, sodietėis ėr frakcėju smėltiu kuolekcėjė. Naujė ekspuonatā – ėš žmogaus organėzma ėšoperoutė soakmėniejėi svetėmkūnē. Ekspuozėcėju salies bus galėma sosėpažintė so ledīnu slėnkėma ėstuorėjė. Ekspuozėcėjės lonkītuojems prėstatuomas nauduojint ėnteraktīviuosės vaizdoma priemuonės. Kompiuterėniūs termėnalūs lonkītuoje tories galėmībė savaronkėškā atrastė medžiaga geuoluogėnė tematėka.

          Šiū metū gegožės 19 d., tretiuojī gegožės sobatuo, Andrius Mamontouvs viėl kvėita pakartuotė ton, kas vėsėms 2007-2011 m. suteikė daug džiaugsmā - Gātvės mozėkas dėina. Esām Tamstuom diėkingi ož tou, ka jau prisijungiėt prie Gātvės mozėkas dėinuos īgivendėnėma - švėntė nuskambiėjė per vėsa Lietuva. Nieks jau neabejuo, ka Gātvės mozėkas dėina īr vėsėms reikalings ėr labā laukēms rėnginīs, skatinontis draugėškoma, bendruomenėškoma jāusma tarp miesta gīventuoju, ėr po bėški tampantis gera tradėcėja. Nieks kėts, tik mes patīs, ton gēra tradėcėja galēm sukortė anou palaikīdamė. Kvėitam Jus prisijunktė prie visuos Lietuvuos, palaikont šāunė, gīva idiėjė ėr padiėtė surengtė Gātvės mozėkas dėina Jūsa miėste! Sėikdamė, ka rėnginīs īvīkto ėr praeito kuo sklondiau, prašītumēm Jūsa tāptė švėntės gluobiėjēs. Organizavėma didėlē palėngvinto Jūsa paskėrts atsakings asmou (galėito būtė ėr nevīriausībėnės organizacėjės atstuovs), katras padiėto bendradarbiautė derinont so savivaldībiė gruojėma vėitas, leidėmos, koordinoujant muzikontus, bei bėndraujant so švėntės rėngiėjēs. Didėlē prašītumēm atsakītė ī kvėitėma iki š.m. kuova 20 d., Gātvės mozėkas dėinuos parengiamiėjē darbā jau prasideda!

    Gegožės 20 d. 12.30 ad. Skouda Švč. Trejībės bažnītiuo vīks Sakrālėnės mozėkas festivālis, skėrts Skouda miesta savivāldas 440 mētu jubiliejou paminavuotė. Festivaliė dalīvaus Pakruojė chuors „Uolāinis“, Latvėjės Respoblėkas Nicas miestēlė chuorā, Skouda kultūras cėntra mėšros chuors „Apoulė“ , jauniū chuors „Apoulioks“ ėr vokālinis ansāmblis „Vaivuorīkštė“.

       Gegožės 25 (petnīčie) 19.30 ad. Folkluora švėntė prī Poukės dėdiojė kūlė". Svetelius linkmins folkluora kolektīvā ėš: Muosėdė, Skouda, Rietāva, Plateliū, Barstītiu. Tep pat koncertous Barstītėškis ėš Vėlniaus moltiinstrumentists Sāulius Petrēikis. Prī lāuža šuoksēm , dainiausēm, šmaikštausēm. Prī švėntėnė stāla, svetē ėr dalīvē galiės paskanautė žemaitėškās patiekalās.

          2012 metū vāsara Skoude bus pasitinkama so gražė Skouda savivalds 440 –ūjū mētėniu paminiėjėma švėnte. Rėnginē prasidiės gegožės miėnėsi. Pagrindėnė švėntės dėina – biržēlė 2-uojė (sobatuo), numatuoma apduovanuotė Skouda garbiės pilietī (-tius). Pagal 2012 mētu vasarė 7 dėinuos Skouda rajuona savivaldībės tarības sprendėmo Nr. T9-4 patvėrtinta tvarkuos āpraša, siūlīmā dėl Garbiės pilietė vārda suteikėma pateikami rašto Skouda rajuona garbiės pilietė vārda suteikėmou pasiūlītū asmenū apduovanuojėma skīrėma ėr īteikėma ceremuonėjės kuomisijēi. Garbiės pilietė vārda apduovanuojėmou siūlītė āsmenis gāl savivaldībės terituorijuo veikonts joridinē asmenīs arba ne mažiau kāp 20 asmenū gropė. Siūlont kandidāta pateikama ėnformacėjė apī kandidāta:
* trumpa siūloma asmens biograpėjė;
* asmens nuopelnu aprašīms;
* deklaroujama gīvenamuoji vėita;
* asmens tapatībē patvirtinantė dokumenta kuopėjė, rekomendacėjė;
* susirinkėma (puosėdė), katram nutārta siūlītė kandidāta Garbiės pilietė vārda suteikėmou, protokuols, atitinkants duokumentu rengėma ėr īformėnėma reikalāvėmus.
Siūlėmus teiktė Skouda rajuona Garbiės pilietė vārda suteikėmou komisėjės pirmininkē, mēra pavaduotuojē Levutē Staniuvienē.

         Nuorem informoutė, kad pradėnė muobiliuos aplikacėjės "Lietuvuos torėzmus tāva telepuone" versėjė jau īr paseikama vėsėms Apple iPhone/iPad īrėnginiū turietojēms. Tep pat, īr paruošta asmenėniū kompiuteriū vartuotojēms skėrta versėjė, paseikama adreso http://visitin.lt.
QR kuodā. iPhone/iPad vartuotojē nuskenavė ton QR kuoda pateks tėisē ī aplikacėju parduotovė AppStore kor galiēs parsisiūstė ton aplikacėjė nemuokamā. QR kuoda galėt nauduotė kāp paveikslioka nuoruodā. T.ī. http://bit.ly/visitinlt
http://bit.ly/visitinlt.  qrcode  1- alt="Torėzmus tāva telepuone"

Skouds – vėns seniausiu Lietuvuos miestu, 2012 metās švėntīns Magdeborga teisiū suteikėma 440 metos, 2013 metās – 760 mētu nuo pėrma paminiėjėma rašītiniūs šaltiniūs, jubiliėju. Keikvėns miests tora (a nuora turiėtė) sāva simbuolius: vīeliava, amblema, himna, reprezentoujėntius anou ėr išsiskėrontius ėš kėtū.
Ineciatīvėnė gropė sumislėjė īgīvendėntė sēna svajuone – turiėtė sāva miesta himna. 2012 m. Skouda savivaldā – 440 mētu jubiliejos. Žinont tuoki fākta moms ėr kėla mīntis sukortė garbiės himna, išreiškont mėile gimtājam miestou.
Pruojekta „Sukork sava miestuo garbiės himna“ idiėjės veina ėš daliu – sutelktė vėsus Skouda rajuona korantius žmuonės, tad kortė himna kvėitami ne tik dabartinē a bovė muokinē a bovė, bet ėr anū tiėva, senelē, draugā, muokītuojē, bet ėr vėsė kūrėbingė žmuonės, kurėi jāuta miesta dūšė. Vėsė konkursa dalīvē (tēkstu ėr mozėkas autorē ėr atlikiėjē) bus apdovanuotė Skouda rajuona savivaldībės padėkuos raštās bei atmėnėma dovaneliėms.
 Pagrindėnis rengėnė prėzos – 1000 (vėns tūkstontis) lėtu bus īteikts rengėnė meto autuoriau, (autuoriū kuolektīvou), katruo kūrinīs bus pripažīnts Skouda miesta himno.
Nuostatā ėr paraiškuos forma galėt rāstė: www.skuodas.lt ; www.skuodojaunimas.lt ; www.skouds.lt , informacėjė tel. 8 600 23 139.

himno_nuostatai.doc
priedas_himnui.doc 
 

    Vėišuoji īstaiga Lėnkėmu kultūras cėntros ėgīvendėn pruojekta „Armuonėkierē – Lėnkėmu krāšta kultūrėniu tradėcėju ėr savėtoma puoselietuojē“ (Nr LEADER – 11 – SKUODAS-03-002). Pruojekta tėkslos – puoselietė ė skleistė Lėnkėmu krāšta papruotius ė tradėcėjės, nolemontės tuos žemės savėtoma. Pruojekta meto Vėišuoji īstaiga Lėnkėmu kultūras cėntros ėsėgīs dvė naujės armuonėkas, 14 komplektu tautėniu rūbu ( 6 kompl. muotrėškiniu kuostiomu, 6 kompl. vīrėškiniu kuostiomu ėr do komplektus tautėniu rūbu jaunuolēms. „Armuonėkierē“ ruošās prėstatītė Lėnkėmu krāšta kultūras savėtoma ė tradėcėjės, dalīvaus etnuograpinie ekspedėcėjuo, katruos meto rinks Lėnkėmu kraštou būdinga etnokultūrėnė mēdžiaga, dalīvaus semėnarė. „Armuonėkierē“ paruoš pruogrāma, katruo bus ėnstromėntiniu kūrėniū, dainū, lietoviu liaudės žaidėmu, šuokiu, pasakuojėmu žemaitėškā. Lėnkėmu kultūras cėntros i koncertėnė pruogrāma ėtrauks ėr vietini jaunėma. Kultūras cėntros kārto so „Armuonėkierēs“ sāva krāšta kultūra puopoliarins ne tik sāva gimtajamė kaimė, bet ė kėtūs Skouda rajuona kaimūs, kėtūs Lietovuos regijuonūs ėr Latvėjės Respoblėkuo. Sėikont efektīvesnės Lėnkėmu krāšta kultūras savėtoma bei tradėcėju sklaiduos „Armuonėkieriu“ koncerts bus ėrašīts i kompaktėnė pluokštēlė, bus ėšleista Lėnkėmu krāšta puoetu ė pruozas meistrū kūrėniū rėnktėnė. Pruojekta bėndra vertie – 46 723, 14 Lt. Pruojekta planoujema ėgīvendintė ligi 2013 metu lapkrėstė 1 dėinuos.